Kraunasi ...
SMULKIOSIOS MOTORIKOS SVARBA UGDANT VAIKŲ KALBĄ
Smulkiosios motorikos, artikuliacinio aparato lavinimas yra logopedinių pratybų sudedamosios dalys, jos yra labai svarbios mokant vaikus taisyklingos kalbos.
Pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai – svarbiausias ir jautriausias laikotarpis, per kurį intensyviausiai formuojasi už kalbą atsakingos neuroninės jungtys. Vaikai nuo gimimo bando čiupinėti, imti į viską rankas, tuo metu iš pirštų galiukų nerviniai impulsai keliauja į galvos smegenis gabendami daugybę nervinių signalų – jų įvairovė labai svarbi kalbos motorinio centro formavimuisi.
Pateikiu kelias nuorodas, kur jūs su vaikais galėsite atrasti linksmų ir naudingų užduočių lavinančių smulkiąją motoriką.
https://www.tevu-darzelis.lt/zaidimai-smulkiosios-motorikos-lavinimui-su-nuotraukomis/
https://www.youtube.com/watch?v=blZmXAhix_8
ARTIKULIACINIO APARATO LAVINIMO PRATIMAI
Viena iš sėkmingos vaiko kalbos plėtotės sąlygų yra normaliai išsivystę kalbos mechanizmai. Kalbos ugdymui ir taisyklingos tarties mokymui reikalingas išlavėjęs artikuliacinis aparatas, kuriam priklauso lūpos, liežuvis, apatinis žandikaulis, minkštasis gomurys. Kadangi šiuo metu logopedinės pratybos su vaikais nevyksta, siūlau pasižiūrėti ir kartu su vaiku atlikti artikuliaciniam aparatui skirtus lavinimo pratimus. Šie pratimai padės greičiau išmokti taisyklingai tarti tokius garsus, kaip: s,š, ž, r.
Artikuliacinė mankšta atliekama patogiai sėdint, tiesia ir neįsitempusia nugara, rankos ir kojos ramios, be pašalinių judesių. Patarčiau, pažiūrėjus ir atlikus pratimus, pakartoti juos su vaiku sėdint prieš sieninį veidrodį, kad vaikas galėtų matyti savo liežuvio ir burnos judesius.
Jei turėsite asmeninių klausimų, galite visada rašyti į mano el.paštą: rammune1@gmail.com
Sėkmės!
Logopedė Ramunė Čižienė
LOGOPEDAS
- Išsiaiškina vaikų kalbos, kalbėjimo bei komunikacijos sutrikimų pobūdį.
- Dirba su vaikais individualiai ir pogrupiais, taiko specialiojo poveikio priemones kalbos, kalbėjimo
bei komunikacijos sutrikimams šalinti. Lavina sutrikusias funkcijas, taiko specialius darbo būdus bei metodus.
- Įvertina ir numato palankiausias sutrikusios kalbos plėtotės, korekcijos priemones ir būdus.
- Dalyvauja vaiko gerovės ugdymo komisijos darbe.
Kokie požymiai gali rodyti kalbos sutrikimą?
· vienerių – dvejų metukų vaikai netaria jokių garsų;
· trejų metų vaikas vartoja tik pavienius žodžius, garsus, garsažodžius;
· ketverių – penkių metų vaikas kalba netaisyklingais sakiniais, nederina žodžių sakiniuose, vaiko kalbą sunkiai supranta aplinkiniai;
· penkerių su puse – šešerių metų vaikas dar netaisyklingai taria garsus, kitaip tariant – švepluoja;
· vaikas mikčioja;
· vaikas turi kitų raidos problemų;
Kokios priežastys sukelia kalbos problemas?
Kalbos sutrikimų priežastys yra įvairios. Garsų tarimo sutrikimus dažnai nulemia įvairūs kalbos padargų (liežuvio,
lūpų, gomurio, žandikaulių) pakitimai. Kalbos, kaip sistemos, problemas gali sukelti motinos nėštumo patologija, mamos ar
kūdikio persirgtos ligos, traumos, paveldimos ligos.Kalbos raidos problemų gali turėti vaikai, augantys skurdžioje
kalbinėje aplinkoje.
Kas yra logopedinė pagalba?
Nustačius vaikui kalbos sutrikimą, pagalbos vaikui būdai aptariamisu vaiko tėvais. Logopedė išsiaiškina vaikų
kalbėjimo ir kalbos sutrikimų pobūdį, veda pratybas, kurių tikslas šalinti kalbos sutrikimus, lavinti jo kalbinius gebėjimus, tai viena pagrindinių darželio logopedo veiklos krypčių.
Nuo sutrikimo sunkumo priklauso pratybų intensyvumas, trukmė ir pobūdis. Logopedinį kabinetą lankančius vaikus registruoja dienyne, žymi lankomumą. Konsultuoja kalbėjimo
ir kalbos sutrikimų turinčių vaikų tėvelius, auklėtojus.
Logopedinės pagalbos efektyvumas priklauso nuo logopedo ir vaiko tėvelių bendradarbiavimo.
Kaip vyksta pratybos?
Kiekvieno vaiko raida, gebėjimai yra skirtingi, todėl logopedinių pratybų trukmė, intensyvumas parenkamas
skirtingas, tačiau dažniausiai vaikai lanko pratybas 2 – 3 kartus per savaitę, kurių trukmė nuo 15 iki 30 minučių
( užsiėmimų trukmė priklauso nuo vaiko kalbos sutrikimų lygio. )
Pratybų metu lavinamas artikuliacinis aparatas, girdimasis suvokimas,sudaromi garsinės analizės ir sintezės
pradmenys, tikslinamas garsų tarimas, turtinamas žodynas, ugdoma rišlioji kalba, lavinami regimieji, erdvės,laiko ir
kiti suvokimai. Kadangi vaikai yra darželinio amžiaus, todėl logopedinių užsiėmimų metu ir mokomės, ir žaidžiame.
Vaikai žaisdami išmoksta susikaupti ir ilgiau išlaikyti dėmesį. Kiekvieną žaidimą galima pritaikyti bet kurio garsiuko mokymui. Smulkioji motorika labai svarbi sklandžiai
kalbai. Kuo labiau išmankštinti pirštukai, tuo vaikams geriau sekasi kalbėti.
Logopedas – ne gydytojas, jokių vaistų neišrašo. Pritaikius pratybų užduotis, įdėjus daug darbo, kantrybės ir noro, rezultatai yra pasiekiami, tik kartais jų reikia gan ilgai palaukti.
Kontaktai:
Logopedė Ramunė Čižienė
Darbo laikas:
Tiesioginis darbas su vaikais:
Pirmadienis 8.00 – 12.00 val.
Antradienis 8.00 – 12.30 val.
Trečiadienis 8.00 - 12.30 val.
Ketvirtadienis 8.00 – 12.30 val.
Penktadienis 8.00 – 12.30 val.
Netiesioginis darbas:
Pirmadienis 7.30-8.00 ir 12.30-15.00 val.
Antradienis 7.30-8.00 ir 13.00-14.00 val.
Trečiadienis 7.30-8.00 ir 13.30-13.30 val.
Ketvirtadienis 7.00-8.00 val. ir 13.00-14.00 val.
Penktadienis 7.00-8.00 ir 13.00-14.30 val.
Pietų pertrauka
Pirmadieniais - penktadieniais 12.30-13.00 val.