Logopedas

-          Išsiaiškina vaikų kalbos, kalbėjimo bei komunikacijos sutrikimų pobūdį. 

-          Dirba su vaikais individualiai ir pogrupiais, taiko specialiojo poveikio priemones kalbos, kalbėjimo

bei komunikacijos sutrikimams šalinti. Lavina sutrikusias funkcijas, taiko specialius darbo būdus bei metodus.

-          Įvertina ir numato palankiausias sutrikusios kalbos plėtotės, korekcijos priemones ir būdus.

-          Dalyvauja vaiko gerovės  ugdymo komisijos darbe.

Kokie požymiai gali rodyti kalbos sutrikimą?

·         vienerių – dvejų metukų vaikai netaria jokių garsų;

·         trejų metų vaikas vartoja tik pavienius žodžius, garsus, garsažodžius;

·         ketverių – penkių metų vaikas kalba netaisyklingais sakiniais, nederina žodžių sakiniuose, vaiko kalbą sunkiai  supranta aplinkiniai;

·         penkerių su puse – šešerių metų vaikas dar netaisyklingai taria garsus, kitaip tariant – švepluoja;

·         vaikas mikčioja;

·         vaikas turi kitų raidos problemų;

Kokios priežastys sukelia kalbos problemas?

        Kalbos sutrikimų priežastys yra įvairios. Garsų tarimo sutrikimus dažnai nulemia įvairūs kalbos padargų (liežuvio, 

lūpų, gomurio, žandikaulių) pakitimai. Kalbos, kaip sistemos, problemas gali sukelti motinos nėštumo patologija, mamos ar

 kūdikio persirgtos ligos, traumos, paveldimos ligos.Kalbos raidos problemų gali turėti vaikai, augantys skurdžioje

 kalbinėje aplinkoje.  

Kas yra logopedinė pagalba?

        Nustačius vaikui kalbos sutrikimą, pagalbos vaikui būdai aptariamisu vaiko tėvais. Logopedė  išsiaiškina vaikų 

kalbėjimo ir kalbos sutrikimų pobūdį, veda pratybas, kurių tikslas šalinti kalbos sutrikimus, lavinti jo kalbinius gebėjimus, tai viena pagrindinių darželio logopedo veiklos krypčių.Nuo sutrikimo sunkumo priklauso pratybų intensyvumas, 

trukmė ir pobūdis. Logopedinį kabinetą lankančius vaikus registruoja dienyne, žymi lankomumą. Konsultuoja kalbėjimo

 ir kalbos sutrikimų turinčių vaikų tėvelius, auklėtojus. Logopedinės pagalbos efektyvumas 

priklauso nuo logopedo ir vaiko tėvelių bendradarbiavimo.

Kaip vyksta pratybos?

       Kiekvieno vaiko raida, gebėjimai yra skirtingi, todėl  logopedinių pratybų trukmė, intensyvumas parenkamas 

skirtingas, tačiau dažniausiai vaikai lanko pratybas  2 – 3 kartus per savaitę, kurių  trukmė  nuo 15 iki 30 minučių

( užsiėmimų trukmė priklauso nuo vaiko kalbos sutrikimų lygio. )

Pratybų metu lavinamas artikuliacinis aparatas, girdimasis suvokimas,sudaromi garsinės analizės ir sintezės 

pradmenys, tikslinamas garsų tarimas, turtinamas žodynas, ugdoma rišlioji kalba, lavinami regimieji, erdvės,laiko ir 

kiti suvokimai. Kadangi vaikai yra darželinio amžiaus, todėl  logopedinių užsiėmimų metu ir mokomės,  ir žaidžiame.

 Vaikai žaisdami išmoksta susikaupti ir ilgiau išlaikyti dėmesį. Kiekvieną žaidimą galima pritaikyti bet kurio garsiuko mokymui. Smulkioji motorika labai svarbi sklandžiai

kalbai. Kuo labiau išmankštinti pirštukai, tuo vaikams  geriau sekasi kalbėti. 

Logopedas – ne gydytojas, jokių vaistų neišrašo. Pritaikius pratybų užduotis, įdėjus daug darbo, kantrybės ir noro, rezultatai yra pasiekiami, tik kartais jų reikia gan ilgai palaukti.

Kontaktai:

Logopedė   Ramunė Čižienė

Darbo laikas:

Kontaktinės valandos:

Pirmadienis   8.00 – 12.00 val.

Antradienis     8.00 – 12.30 val.  

Trečiadienis     8.00 – 12.30 val.  

Ketvirtadienis   8.00 – 12.30 val.                              

Penktadienis   8.00 – 12.30 val. 

Nekontaktinės valandos:

Antradienis   7.30-8.00  ir  12.30-13.00 val.

Trečiadienis   12.30-13.30 val.

Ketvirtadienis  7.30-8.00 val.  

Metodinė pagalba tėvams ir pedagogams teikiama pirmadieniais  12.00- 14.00 val.

                                                                               ketvirtadieniais 7.30-8.00 ir 12.30-13.00 val.