LOGOPEDAS
– Išsiaiškina vaikų kalbos, kalbėjimo bei komunikacijos sutrikimų pobūdį.
– Dirba su vaikais individualiai ir pogrupiais, taiko specialiojo poveikio priemones kalbos, kalbėjimo
bei komunikacijos sutrikimams šalinti. Lavina sutrikusias funkcijas, taiko specialius darbo būdus bei metodus.
– Įvertina ir numato palankiausias sutrikusios kalbos plėtotės, korekcijos priemones ir būdus.
– Dalyvauja vaiko gerovės ugdymo komisijos darbe.
Kokie požymiai gali rodyti kalbos sutrikimą?
· vienerių – dvejų metukų vaikai netaria jokių garsų;
· trejų metų vaikas vartoja tik pavienius žodžius, garsus, garsažodžius;
· ketverių –penkerių metų vaikas kalba netaisyklingais sakiniais, nederina žodžių sakiniuose, vaiko kalbą sunkiai supranta aplinkiniai;
· penkerių su puse – šešerių metų vaikas dar netaisyklingai taria garsus, kitaip tariant – švepluoja;
· vaikas mikčioja;
· vaikas turi kitų raidos problemų;
Kokios priežastys sukelia kalbos problemas?
Kalbos sutrikimų priežastys yra įvairios. Garsų tarimo sutrikimus dažnai nulemia įvairūs kalbos padargų (liežuvio, lūpų, gomurio, žandikaulių) pakitimai. Kalbos, kaip sistemos, problemas gali sukelti motinos nėštumo patologija, mamos ar kūdikio persirgtos ligos, traumos, paveldimos ligos. Kalbos raidos problemų gali turėti vaikai, augantys skurdžioje kalbinėje aplinkoje.
Kas yra logopedinė pagalba?
Nustačius vaikui kalbos sutrikimą, pagalbos vaikui būdai aptariami su vaiko tėvais. Logopedė išsiaiškina vaikų
kalbėjimo ir kalbos sutrikimų pobūdį, veda pratybas, kurių tikslas šalinti kalbos sutrikimus, lavinti jo kalbinius gebėjimus, tai viena pagrindinių darželio logopedo veiklos krypčių.
Nuo sutrikimo sunkumo priklauso pratybų intensyvumas, trukmė ir pobūdis. Logopedinį kabinetą lankančius vaikus registruoja dienyne, žymi lankomumą. Konsultuoja kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčių vaikų tėvelius, mokytojus.
Logopedinės pagalbos efektyvumas priklauso nuo logopedo ir vaiko tėvelių bendradarbiavimo.
Kaip vyksta pratybos?
Kiekvieno vaiko raida, gebėjimai yra skirtingi, todėl logopedinių pratybų trukmė, intensyvumas parenkamas
skirtingas, tačiau dažniausiai vaikai lanko pratybas 2-3 kartus per savaitę, kurių trukmė nuo 15 iki 30 minučių
(užsiėmimų trukmė priklauso nuo vaiko kalbos sutrikimų lygio.)
Pratybų metu lavinamas artikuliacinis aparatas, girdimasis suvokimas,sudaromi garsinės analizės ir sintezės
pradmenys, tikslinamas garsų tarimas, turtinamas žodynas, ugdoma rišlioji kalba, lavinami regimieji, erdvės,laiko ir kiti suvokimai. Kadangi vaikai yra darželinio amžiaus, todėl logopedinių užsiėmimų metu ir mokomės, ir žaidžiame.
Vaikai žaisdami išmoksta susikaupti ir ilgiau išlaikyti dėmesį. Kiekvieną žaidimą galima pritaikyti bet kurio garsiuko mokymui. Smulkioji motorika labai svarbi sklandžiai kalbai. Kuo labiau išmankštinti pirštukai, tuo vaikams geriau sekasi kalbėti.
Logopedas – ne gydytojas, jokių vaistų neišrašo. Pritaikius pratybų užduotis, įdėjus daug darbo, kantrybės ir noro, rezultatai yra pasiekiami, tik kartais jų reikia gan ilgai palaukti.
Kontaktai:
Logopedė Ramunė Čižienė, el.paštas: rammune1@gmail.com
Darbo laikas:
Tiesioginis darbas su vaikais:
Pirmadienis 8.00 – 12.00 val.
Antradienis 8.00 – 12.30 val.
Trečiadienis 8.00 – 12.30 val.
Ketvirtadienis 8.00 – 12.30 val.
Penktadienis 8.00 – 12.30 val.
Netiesioginis darbas:
Pirmadienis 7.00-8.00 ir 12.30-15.00 val.
Antradienis 7.00-8.00 ir 13.00-15.00 val.
Trečiadienis 7.00-8.00 ir 13.00-15.00 val.
Ketvirtadienis 7.00-8.00 val. ir 13.00-14.30 val.
Penktadienis 7.00-8.00 ir 13.00-14.00 val.
Pietų pertrauka
Pirmadieniais – penktadieniais 12.30-13.00 val.
INFORMACIJA TĖVELIAMS
Informuoju, kad vasaros metu logopedinės pratybos nevyksta.
Rugpjūčio mėn. bus atliekamas pirminis vaikų kalbėjimo ir kalbos vertinimas. Iki rugsėjo 6 d. bus sudaromas tikslus 28-30 vaikų, kurie lankys logopedines pratybas sąrašas, kuris bus tvirtinamas Elektrėnų švietimo paslaugų centro Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje.
Logopedinės pratybos prasidės nuo naujų mokslo metų pradžios, t.y. nuo rugsėjo 2-3 savaitės. Į sąrašą dėl logopedinių pratybų pirmumo teise įtraukiami vaikai, turintys pažymas dėl specialiojo ugdymosi ir švietimo pagalbos skyrimo iš Elektrėnų švietimo paslaugų centro Pedagoginės psichologinės tarnybos, Vaiko raidos centro vertinimą pagal DISC metodiką, Abromiškių reabilitacijos ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašą, vaikai kuriems dar bus reikalinga (tęsiama) tolesnė logopedo pagalba, vyresnio amžiaus vaikai, kurie kitais metais lankys priešmokyklines grupes. Logopedines pratybas lankančių vaikų sąrašas yra ribotas, todėl pirmiausia atsižvelgiama į vaikus, kurių yra sulėtėjusi kalbos raida, nustatytas įvairiapusis raidos sutrikimas, mišrus specifinis raidos sutrikimas, į vaikus, kurie nebendrauja tiksliniais žodžiais, sakiniais, kurių yra netaisyklinga gramatinė kalba, praleidžia ir netaria daug garsų, neišlavėjęs artikuliacinis aparatas, neišlavėjusi foneminė klausa, smulkioji motorika.
Tėveliai, kurie planuoja nevesti vaikų rugpjūčio mėnesį į darželį, tačiau norėtų, kad vaiko kalbėjimo ir kalbos lygis būtų įvertintas, turėtų su manimi susisiekti rugpjūčio mėnesį, kad galėčiau įvertinti vaiko kalbėjimo ir kalbos lygį, ir, jei vaikui būtina logopedo pagalba, laiku įtraukti jį į logopedinių pratybų lankančių vaikų sąrašą.
SMULKIOSIOS MOTORIKOS SVARBA UGDANT VAIKŲ KALBĄ
Smulkiosios motorikos, artikuliacinio aparato lavinimas yra logopedinių pratybų sudedamosios dalys, jos yra labai svarbios mokant vaikus taisyklingos kalbos.
Pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai – svarbiausias ir jautriausias laikotarpis, per kurį intensyviausiai formuojasi už kalbą atsakingos neuroninės jungtys. Vaikai nuo gimimo bando čiupinėti, imti į viską rankas, tuo metu iš pirštų galiukų nerviniai impulsai keliauja į galvos smegenis gabendami daugybę nervinių signalų – jų įvairovė labai svarbi kalbos motorinio centro formavimuisi.
Pateikiu kelias nuorodas, kur jūs su vaikais galėsite atrasti linksmų ir naudingų užduočių lavinančių smulkiąją motoriką.
https://www.tevu-darzelis.lt/zaidimai-smulkiosios-motorikos-lavinimui-su-nuotraukomis/
https://www.youtube.com/watch?v=blZmXAhix_8
ARTIKULIACINIO APARATO LAVINIMO PRATIMAI
Viena iš sėkmingos vaiko kalbos plėtotės sąlygų yra normaliai išsivystę kalbos mechanizmai. Kalbos ugdymui ir taisyklingos tarties mokymui reikalingas išlavėjęs artikuliacinis aparatas, kuriam priklauso lūpos, liežuvis, apatinis žandikaulis, minkštasis gomurys. Kadangi šiuo metu logopedinės pratybos su vaikais nevyksta, siūlau pasižiūrėti ir kartu su vaiku atlikti artikuliaciniam aparatui skirtus lavinimo pratimus. Šie pratimai padės greičiau išmokti taisyklingai tarti tokius garsus, kaip: s,š, ž, r.
Artikuliacinė mankšta atliekama patogiai sėdint, tiesia ir neįsitempusia nugara, rankos ir kojos ramios, be pašalinių judesių. Patarčiau, pažiūrėjus ir atlikus pratimus, pakartoti juos su vaiku sėdint prieš sieninį veidrodį, kad vaikas galėtų matyti savo liežuvio ir burnos judesius.
Jei turėsite asmeninių klausimų, galite visada rašyti į mano el.paštą: rammune1@gmail.com
Sėkmės!
Logopedė Ramunė Čižienė
Kontaktai:
Logopedė Ramunė Čižienė
Darbo laikas:
Tiesioginis darbas su vaikais:
Pirmadienis 8.00 – 12.00 val.
Antradienis 8.00 – 12.30 val.
Trečiadienis 8.00 – 12.30 val.
Ketvirtadienis 8.00 – 12.30 val.
Penktadienis 8.00 – 12.30 val.
Netiesioginis darbas:
Pirmadienis 7.30-8.00 ir 12.30-15.00 val.
Antradienis 7.30-8.00 ir 13.00-14.00 val.
Trečiadienis 7.30-8.00 ir 13.30-13.30 val.
Ketvirtadienis 7.00-8.00 val. ir 13.00-14.00 val.
Penktadienis 7.00-8.00 ir 13.00-14.30 val.
Pietų pertrauka
Pirmadieniais – penktadieniais 12.30-13.00 val.