„Eglutė“

Vievio vaikų lopšelis-darželis

Naujienų kalendorius

2017 m. spalio mėn.
P A T K P Š S
« Rgs    
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031  

Partneriai

Partneriai

Apklausos

Kaip vertinate mūsų paslaugas?

Apklausos rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...
Informaciją apie korupcijos atvejus galima pranešti: Vievio lopšelio-darželio „Eglutė“ direktoriui (raštu, paštu) adresu: Šviesos g. 7, LT-21375 Vievis, elektroniniu paštu ringaile.j@gmail.com arba skambinti (8 528) 26 126; Vievio lopšelio-daželio „Eglutė“ korupcijos prevencijos komisijai (raštu, paštu) adresu: Šviesos g. 7 LT-21375 Vievis, elektroniniu paštu ringaile.j@gmail.com arba skambinti (8 528) 26 126; Elektrėnų savivaldybės administracijos vyresniajai specialistei Astai Tamošiūnienei (raštu, paštu) 114 kab., Rungos g. 5, LT-26110 Elektrėnai, elektroniniu paštu asta.tamosiuniene@elektrenai.lt arba skambinti telefonu 8 528) 58 057; Specialiųjų tyrimų tarnybai: raštu. Adresu: A.Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius; visą parą veikiančiu „karštosios linijos“ telefonu Vilniuje (8 5) 266 33 33 (taip pat ir poilsio dienomis); elektroniniu paštu pranesk@stt.lt, faksu (8 5) 266 33 07 arba svetainėje www.stt.lt

Velykos - viena gražiausių pavasario gamtos atbudimo švenčių. Kiekvienas nekantriai laukiamešiltų saulės spindulių, pirmų žibučių, medžių pumpurų ir paukščių čiulbėjimo.

 

         Jau tapo tradicija darželyje švęsti Vaikų Velykėles, kurios vyko balandžio 10 d.

 

Tai konkursaspuoselėjantis gražias lietuviškas tradicijas, ugdantis tautišką vaikų mąstyseną ir bendrumo dvasiasujungiantis šeimas. Šventės dalyviai atsinešė numargintus tradiciniais, senoviniais raštais margučius,kuriuos dėliojo, klijavo ant paruošto Didžiojo margučio muliažo ( 2 m aukštis, 1 m plotis.) Didysismargutis buvo nufotografuotas ir nusiųstas į Naisius konkurso organizatoriams.

         

Kiekvienas konkurso dalyvis gavo dovanėlę - tai specialiai konkursui išleistą garsių Lietuvosdainuojamosios poezijos dainininkų atliekamų dainų CD „Bardų dainos vaikams“. 

Konkurso nugalėtojaibus apdovanoti ekskursija į Naisius, kurių Didieji margučiai bus pripažinti gražiausiais, išradingiausiais,originaliausiais.

 

 

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Violeta Petravičienė

 

 

 

 

 

 

 

Patyčios yra vienas iš pagrindinių veiksnių, smarkiai žalojančių vaikų psichiką ir trukdančių saugiaijaustis darželyje, mokykloje, namuose, gatvėje. Akcija „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“ – vienas iš būdųatkreipti dėmesį į patyčių problemą bei skatinti pagarbius ir draugiškus santykius.

         

 

Vievio vaikų lopšelio – darželio „Eglutė“ bendruomenė taip pat neabejinga šiai problemai, todėl 2015 m. kovo 23-29 d. prisidėjo prie „Vaikų linijos“ inicijuotos akcijos, kurios pagrindinis tikslas -ugdant pozityvius vaikų bendravimo ir problemų sprendimų gebėjimus, užkirsti kelią priekabiavimui beipatyčioms, skatinti pagarbius ir draugiškus vaikų tarpusavio santykius, suteikti žinių, apie tai, kas galiištiesti pagalbos ranką. Šioje akcijoje dalyvavo visi ugdytiniai, tėveliai, pedagogai, administracijosdarbuotojai.

        

 

 

Visą savaitę darželyje buvo gvildenamos draugystės, bendravimo temos, atliekamos užduotys.

Akcijos dalyviai įsijungė į bendrą veiklą, kurios metu kūrė „Draugystės žemėlapius“, rašė atsiprašymus ir palinkėjimus draugams, piešė bendrus piešinius su tėvais draugystės tema. Metodiniame kabinete buvo rodomas animacinis filmukas „Didžiausias draugas“ir prevencinis filmas „Atviras laiškas – patyčios gali liautis“.

„Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ“ baigiamasis akcentas – šventė su dainomis, spektakliukais apie draugystę bei iškilminga „Draugystės žemėlapių“ pristatymo ceremonija salėje, „Draugystės pyrago“ raikymu grupėse.

         Akcijos metu vaikai įgijo pozityvių bendravimo ir problemų sprendimo gebėjimų, pagerėjo bendra emocinė vaiko savijauta, atsirado draugiški vaikų tarpusavio santykiai, jie suprato, kad negalima skriausti draugo, kad geras žodis gydo, o blogas – žeidžia.

           Ačiū visiems!  

 

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Violeta Petravičienė

 

 

 

 

 

Mūsų senoliai tikėjo, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Jeipirmą kartą pamatai gandrą skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai seksis. Jei pirmą kartą pamataigandrą tupintį – viskas šiemet eisis iš lėto. Ankščiau kaimuose buvo labai laukiama pasirodantpavasarinių gandrų, buvo manoma, kad pamačius gandrą visi darbai, kaip iš pypkės eis, seksis arti,sėti, galvijus auginti, šienauti, rugius sėti.

 

Sakoma, kad kai gandras parskrenda, ateina tikrasis pavasaris. Lietuvoje gandras yra mylimiausiaspaukštis, nešantis laimę namams.

Šia diena prasideda šiltasis metų pusmetis. Senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio. Be to,kažkada Gandrinės buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais. Tad neveltui šią dieną svarbūsspėjimai ir tikima, kad kokios pirmos naujų metų dienos, tokie ir visi metai.

 

Kovo 25 d. vyko šventinis rytmetis.  Visų grupių vaikai, „virtę paukščiais“, „suplasnojo“  į darželio salę.Nuotaikingai skambėjo dainuojamos dainos, žaidimai, mįslės apie sparnuočius.Vėliau darželio kiemevaikai ieškojo Gandro dovanų, stalius įkėlė į medžius inkilus.

Dėkojame meninio ugdymo mokytojai už renginio organizavimą ir pravedimą, pedagogėms už paruoštus vaikus.

 

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Violeta Petravičienė

 

 

 

 

 

 

 

Vasario 23-27 dienomis darželyje vyko sveikatingumo savaitė. Jos tikslas atkreipti dėmesį į tai, kaipsvarbu yra stengtis gyventi sveikai: stiprinti sveikatą, sveikai maitintis, 

daug judėti, rūpintis higiena,mokėti derinti darbą ir poilsį.Savaitės pabaigoje buvo organizuotas šventinis rytmetis, kuriometu dalyviaibuvo apdovanoti „sveikuoliškais prizais“.

 

 

Dėkojame olimpinio ugdymo darbo grupei už organizuotą sveikatingumo savaitę!

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Violeta Petravičienė

 

 

 

 

Užgavėnės – žiemos šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą, prisišaukti pavasarį. Ši šventė nuo senų laikų žinoma visoje Europoje. Kitą dieną po Užgavėnių prasideda gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas. Šventė yra pagoniška, tačiau vėliau glaudžiai susieta sukrikščionybe. 

Seniau ji buvo vadinama Ragučio švente.

        Užgavėnės – paskutinė žiemos mėsiedo diena, per kurią daug valgoma, ypač mėsiškai. Iš pat ankstyvo ryto moterys verda, kepa. Sunkesnių darbų jau nedirbama. Net buvo sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”. Visi skubėdavo iki Užgavėniųišsikulti javus – sakydavo, jeigu patingėsi, pelės sukapos. Ypač daug nelaimių galinčios prisišauktiverpiančios moterys: rūdys arba kirmys mėsa, rūdimis apsitrauks linai, siūlai ir drobulės ir t. t. Visi ruošdavosi Užgavėnių šventei: priešpiet gamino valgius, taisėsi drabužius, o popiet jau ir pati šventėprasidėdavo. Anksčiau kai kuriuos net iš darbo anksčiau paleisdavo. Būta manančių, kad per Užgavėnes valgyti reikia 9 patiekalus. Tikima, kad jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus. Užgavėnių dieną valgoma nuo 7 iki 12 kartų.

         Per Užgavėnes būdavo vaišinamas kiekvienas į namus užėjęs žmogus. Nors jis ir būtų sotus, privalėdavo kiekvieno mėsiško valgio po truputį paimti. Užgavėnių valgių, priešingai negu Kūčių, ant stalo palikti negalima. Kiekviena šeimininkė turėdavo taip apskaičiuoti, kad visko būtų nei per daug, nei per mažai. Žinoma atvejų, kai Užgavėnių valgio liekanom buvo teikiama ir gydomoji galia. Jos sušeriamos gyvuliams ir paukščiams „nuo visų ligų“. Užgavėnių dieną paprastai mėsos ruošiama daug, visa ji turi būti suvalgoma, nes po užgavėnių prasideda Pelenų diena (Pelenija), kai mėsą valgyti draudžiama.

        Kaukės bei persirenginėjimas – vienas pagrindinių Užgavėnių šventės atributų. Svarbiausia, kad Užgavėnių drabužis nebūtų kasdienis, jis turi būti kažkuo išsiskiriantis, neįprastas. Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis – storas, su lašinių gabalu burnoje, kartais su kiaulės galvos kauke.Kanapinis – liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, nuspurusiais ūsais, o rankose – ilga lazda Lašininiui išvyti. Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grumiasi, kol galiausiai Kanapinis nugali. Visa tai simbolizuoja nenorinčios pasitraukti žiemos kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu.

        Šventės persirengėliams einant per kaimą, dėmesio centre – Morė. Morė – tai vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema. Dažniausiai sudegusios iškamšos pelenai būdavo išbarstomi po laukus, buvo tikima, kad tuomet bus derlingesnė žemė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 Vasario 16- oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Visą savaitę darželyje kalbėjomės apieLietuvą, jos praeitį, 

supažindinome su istorijos svarbiausiais momentais, simboliais, mokėmės giedotihimną. 

Organizavome vaikų ir tėvelių darbų parodėlę „Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“, 

kad galėtumėme  papuošti darželį Lietuvos gimtadienio proga, pasidžiaugti vaikų kūryba, auklėtojų ir tėvelių sumanumu.

                                                                                             

 

 

Violeta Petravičienė

 direktoriaus pavaduotoja ugdymui